Tamsus skersgatvis

...

Kaukšėdama savo kilometriniais aukštakulniais, į skersgatvį atėjo Katerina. Jos veide žaidė šėlmiška šypsenėlė. Jos rudi, nuostabiomis garbanomis susukti plaukai krito ant pečių, o ant kaklo kabėjo ją nuo saulės apsauganti grandinėlė. Aišku dabar jos nelabai ir reikėjo, nes buvo tamsus vakaras. Mergina susikišo rankas į odinės striukės kišenes ir atsirėmė į graffiti išpieštą sieną. Papūtusi lūpas, Katerina pasižiūrėjo į abi puses, ieškodama kokio skanaus paklydelio, bet nieko panašaus nebuvo. Ji atsiduso ir įsižiūrėjo į priešais save esančią sieną ant kurios buvo parašyta: Čia buvo Džonas. Katerina prunkštelėjo ir kilstelėjo savo dailius antakius. Ji primerkė akis ir įkvėpė gryno oro. Staiga į jos galvą pradėjo lįsti vaizdai iš 1864 metų. Kai aplink ją bėgiojo abu Salvatorių broleliai. Katerina nejučia šyptelėjo. Norėjo bent vieną iš jų dabar pamatyti. Labiausiai Stefaną. Jį Katerina tikrai mylėjo, bet negalėjo neigti, kad Deimonui nejautė to paties. Katerina pavartė akis ir bandė iš galvos išmesti visokias nesamones apie juodu. Juk abu jos nekenčia, o dabar paskui tą vargšelę Eleną laksto. Taip pagalvojusi Katerina atsisėdo ant šalto cemento, bet ėmė galvoti apie kai ką kitą.

Matyt Katherine elgėsi gerai,arba tiesiog šiandien buvo stebuklingas vakaras. Mat skersgatviu ramiai keliavo Stefanas. Apmastydamas per dieną nuveiktus darbus. Dėdamasis pliusus mintyse prie nuveiktų darbų. O ką nespėjo perkėklinėdavo į rytojų. Taip svarstė kuo geriausia,maitintis ir kaip turiningai praleisti vakarą. Na brolio moralų klausytis nelabai buvo nusiteikęs. Draugų neturėjo išskyrus Klausą su kuriuos dabar santykiai nebuvo itin draugiška. Todėl Stefanas jautėsi vienišas it pirštas. pažvelgęs į žvaigždėtą dangų jis prisiminė laikus,kai su broliu stebėdavo žvaigždes, žaisdavo futbolą ir tą lemtingą vakarą ,kai jo tėvas nužudė jį ir Damoną. Tą vakarą Stefanas tapo vampyru atsisakydamas visų žmogiškų planų ir svajonių. Staiga jo nosis užuodė pažįstumų kvepalų aromatą, o akys išvydo pažįstamą siluotą, tai buvo Katherina. Stefanas stabdtelėjo ir ėmė svarstyti žengti pirmyn ir susidurti su akis į akį ar apsisukti ir rinktis praleisti vakarą su broleliu aptarinėjant rungtynes ir Klausą

Katerina kurį laiką sedėjo, kai užuodė pažįstamus kvepalus. Ji kilstelėjo antakius ir atsistojo. Pamačiusi Stefaną, Katerina nusišypsojo ir pradėjo eiti link jo. 
- Na ką gi čia turim. Argi tik ne jaunėlį Salvatore? - paklausė Katerina būdama jau visai šalia Stefano. Pirštu perbraukė jam per petį apsisukdama aplink jį. - Kaip matau dar laikaisi triušių dietos? - paklausė ji sukrizenusi ir sustodama priešais jį. Mergina įsižiūrėjo į jo skvarbias akis ir nežymiai šyptelėjo, bet šypsena veide buvo neilgai, kai ji prisiminė, jog Stefanui ji neberūpi, nes yra ta Elena, kurios Katerina stipriai nekentė. - Kur Deimoną palikai? - vėl paklausė ji, nes tyla jai nelabai patiko. Apsilaižiusi lūpas, Katerina nuėjo nuo Stefano, bet visai netoli atsirėmė į sieną nužvelgdama vaikiną nuo galvos iki kojų.

Kadangį Katherine atėjo pati Stefanas tik šyptelėjo
-Atleisk mieloji, bet jei laikuasi triušių dietos, tu rytoj žadi tapti mano teisėta žmona.
pasakė jai nusijuokdmas Stefanas jau seniausiai nesilaikė triušių dietos dėl daugybės priežasčių,kaip didesnė jėga, geresnis vadymasis, blaivus protas ir panašiai. Išgirdęs apie Damona sužaibavo akimis
- Mano brolis su Elena, ta atstok nuo jo. Kartą sugriovei mums gyvenimą, yad palik jį ramybiai. pasitraukiau iš jų elio aš. Tad prašau vardan to ką kažkada jautei man leisti Damonui būti laimingam,jis pakankamai prisikentojė.
pasakė suėmės ją už pečių bet nestipriai . Stefano akyse galėjai matyti nuoširdų prašymą. nors vargu ar katherina klausysis. Nors niekada negali žinoti kas šaus į jos galvą. Ji juk nevisada buvo bloga. tad vilties yra taip manė Stefnas

Katerina skardžiai nusijuokė. Jos balsas nuskardėjo po visą skersgatvį. Mergina vampyrišku greičiu prirėmė Stefaną prie sienos kilstelėdama antakius ir prikandusi lūpą, kad nesusijuoktų.
- Deimonas su Elena? Bravo,- nusijuokė ji ir paplojusi rankomis pasitraukė nuo Stefano. - Pats žinai, kad Deimonas man rūpėjo tiek pat kiek ir Elena. Pagaliau jis gavo ko troško,- linktelėjo ji vis dar su šypsena veide. - ir koks jausmas būti paliktam vienam? Kai niekas tavęs nemyli? - iš jos veido šypsena kaip mat dingo ir Katerina pažvelgė į Stefana su skausmu akyse. - Kai nebeturi dėl ko gyventi? Kai niekam neberūpi? - vėl paklausė mergina. - Aš taip jaučiausi jau daugiau negu šimtą metų. Pagaliau bent tu sužinosi ką tai reiškia,- pasakė ji truputį nutildydama balsą ir užsižiūrėdama į žemę.

priremtas prie sienos susiraukė.Nes nepatiko jaustis silpnesniam ypač prieš Katherine.
-Taip su Elena ir tikiuosi nekiši nagų prie jų. prašau
pasakė uždėdamas rankas jai ant liemens Norėdamas pamalonintį Katherine ir apsaugoti brolį bei Eleną
-Nekoks pradžioje , o dabar visai gerai. Juk yra pilną, moterų. O identiškų Elenai net dvi ir viena jų priešais mane
atsakė jis merginai. nužvelgdamas ją. Taip ji buvo kaip Elena tokia pat graži tokio pat mielo veidelio.
-Pati kalta,kad esi vieniša. jei būčiau žinojęs,kad tikrai mane myli būčiau likęs su tavimi.Kai tada stadijone mane pabučiavai. ir jei žinočiau,kad mano meilė tai buvo tikra,kai dar buvau žmogus. taip pat būčiau likęs siu tavi i katherine
patraukęs vieną ranką nuo liemens švelniai pirštais palietė jos skruostą

Katerina susiraukė jam paėmus jai už liemens. Tiesa, ji vaikiną mylėjo, bet tikrai nepakentė kai jis atliko mielo, gero padarėlio vaidmenį.
- Aišku, kad nekišiu. Man jie nei truputį neįdomūs,- pasakė ji pakeldama akis į Stefaną ir kiek šyptelėdama. - Juk ne vieną kartą tau sakiau, jog myliu, tik dėja tada buvai taip pametęs galvą dėl Elenos, kad netikėjai nei vieno mano žodžiu. Tad dar kartą sakau. Aš mylėjau tave Stefanai. Tu buvai tas Salvatorių brolis, kurį tikrai mylėjau,- pasakė ji paimdama Stefano ranką, kuri dabar glostė jos skruostą ir patraukė nuo savęs. - Bet dėja, ką jaučiau tada, išnyko nuo pat tos akimirkos, kai mane palikai. Atsiprašau, Stefaniuk, bet per vėlu mane gaut,- kilstelėjo antakius ji linktelėdama ir vėlgi nužvelgdama Stefaną.

Kai Katherina pasakė,kad jie neįdomūs nustebo ir negti labai
-Nuo kada tau Elena ir Damonas neįdomūs? Juk painiojaisi jų kelyje ir trukdei. O gal tu išties myli Elijų ar tik dar vienas žaidimas
paklausė merginos bandydamas išaiškinti kas ir kai dedasi jos galvoje ir širdyje
-Tai kodėl mane užkalbėdavai jei mylėjai? Bijojai,kad neatsakysiu į tavo jausmus? Ar buvo kitas tikslus? Nes aš tave mylėjau Katherine labai mylėjau.
pasakė jai tiesą, tik nežinojo ar tie jausmai jai buvo tikri ar tik Katherine žaidimas. patraukus jo ranką nuo jos skruosto jis nepasidavė
-Jei sakai,kad negaučiau tavęs, jei sakia,kad nieko man nebejauti įdomu ar galėsi atsispirti šitam
švelniai suėmęs jos veidelį karštai pabučiavo merginą,kaip kadaise,kai ją dar mylėjo ar manė mįlįs

- Man jie visada buvo neįdomus. Tiesiog buvo nuobodu, ir nežinojau ką veikt. - linktelėjo ji prikasdama lūpą. - Nebemyliu Elijaus. Tarp mūsų buvo trumpalaikiai santykiai, ir gerai. - šyptelėjo Katerina. Išgirdusi, jog Stefanas ją mylėjo, mergina tikrai nenustebo nes žinojo, kad abu Salvatorių broliai buvo dėl jos pamišę.
Bet bučinio mergina tikrai nesitikėjo. Akimirką buvo nustebusi, bet po kiek laiko atsakė į bučinį ir apsikabino jo kaklą. Stefaną Katerina prirėmė prie sienos. Prisiminė senus laikus, kai jiedu visada buvo kartu, ir jos seniai suakmenėjusią širdį užplūdo šiluma. Po kiek laiko, Katerina nežinojo po kiek, mergina atsitraukė ir pasižiūrėjo į Stefaną nuimdama rankas nuo jo kaklo. Merginos akyse matėsi nuostaba. 
- Kodėl... Kodėl tu taip padarei? - tyliai paklausė ji.

-kažkaip abejoju
palingavo galvą vaikinas. Jam atrodė,kad Katherinai patiko jiems kenkti kaišiojant pagalius į ratus,jei ne visus rastus ant kelio mėtyt
-Tikai nemyli, girdėjau,kad jam sakiai jog jį tebemyli, negi persigalvojai?
nustebo vaikinas,kaip greit Katherine keitė nuomones. O gal tiesiog vėl manipuliavo ir žaidė avo žaidimus. Kai Katherina atsakė į jo bučinį vaikinas,kiek nustebo,bet to neparodė. O paklaustas pažvelgė į jos akis.
-Nes tu ne visada buvai kalė Katherina. kažkada buvai mergina užkariavusi mano širdį. O dar seniau mergina kurią labai įskaudino jos tėvai ir išplėšė iš rankų brangiausią turtą kūdikį. Beto noriu žinoti tiesą ar tu man leidai mylėti tave laisva valia ar užkalbėjai. kai pabučiavau tave į tą supratau
pasakė žvelgdamas į jos akis. Stefanas atrodė nuoširdus ir paslaptingas

- Žinai, kad aš moku meluoti,- nusijuokė ji ir nuleido akis į žemę. Katerina nenorėjo, kad Stefanas ją pažinotų kaip lengvabūdę ir skystą merginą. Katerina norėjo būti stipri, ir tikrai žinojo, kad tokia yra, bet kai buvo su Stefanu, jai buvo tai sunku parodyti, o ypač dabar, kai ji tapo žmogumi.
- Tu mane mylėjai taip pat kaip ir aš tave. Aš tavęs neužkalbėjau,- kuo nuoširdžiau pasakė Katerina. Prisiminus savo vaiką, mergina atsiduso,  o jos akyse sublizgėjo ašaros. Katerina greit atsigavo ir pasižiūrėjo į Stefaną. - Tai kaip čia atsitiko, kad Elena su Deimonu? - paklausė ji, nes manė, kad Elenai Stefanas bus vienintelis ir nepakartojamas. Bet nuo to pasakymo, Kateriną visada supykindavo. Mergina priėjo prie Stefano ir palenkusi galvą į šoną pasižiūrėjo į jį. - O tu pasikeitei. Atrodo visai neseniai buvom susitikę, bet tikrai tu nebesi tas Stefanas kuris pamišęs dėl Elenos...

-Man Elena tebuvo žaislas kūrį reikėjo taisyti. O Damonas ją mylėjo tokią kokią yra. Elena suprato,kad Damoną myli daug labiau nei mane. Ir,kad jis ją priima tokią kokią yra.
pasakė tiesą Katherinai
-Tikrai? Maniaumane užkalbėjai, o Damono ne.
nuleido akis bandydamas susigaudyti jausmuose.
-Katia ,ką dabar žadi daryti,kur gyvensi?
pasidomėjo
- Juk dabar esi trapi, esi žmogus, o priešų turi begalę. Keista,bet nenoriu,kad tau kas nutiktų. Visi klystam. Ir manau tu nusipelnei antro šanso.
nusišypsojo merginai
-ir puikiai žinau,kad moki meluoti ir moki sakyti tiesą. dabar turi antrą šansą siūlau tau jį išnaudoti. Beto,gal tavo dukra gyva arba gali turėti naują.
nusišypsojo merginai

- Taip, aš žmogus ir to nekenčiu. Nekenčiu būti jautriai, nekenčiu turėti priešų, nekenčiu būti silpna. Tai tiesiog nesu aš. - linktelėjo ji atsidusdama. - Kokį antrą šansą? Viskas taip aišku. Turiu susirast kitą vampyrą kuris mane pavers,- linktelėjo ji, nors nebuvo įsitikinusi kad to nori. - O dėl namo... Nežinau, tikriausiai tapsiu miesto valkata ir išmaldos prašysiuos prie prekybos centrų bei bažnyčių, - nusijuokė ji pasižiūrėdama į Stefaną. - O ką siūlai? - paklausė kilstelėdama antakį, nes jai tikrai neatrodė, kad Stefka be reikalo tai sakytų. - Negi siūlai, kad su tavim gyvenčiau? - vėl paklausė ji, bet suprato, kad pasakė nesamonę.

- jei aš tave sutikčiau paversti bet su vieną sąlyga?
paklausė labai jau paslaptingu balso tonu, tarsi kąžką regstu. ir taip vaikinas jau turėjo planą ir netgi labai gerą.
-Na valkata tau būti neleisiu. Siūlau gyventi drauge. Tik dviese.
šyptelėjo jai ir toliau kažką rezgė. jis norėjo padėti Katherinai. Matyt buvo per daug geras, bet norėjo.

- Su kokia sąlyga? - paklausė Katerina kilstelėdama antakį ir klausiamai pažiūrėdama į Stefaną.
- Sutinku kartu gyventi. Bet kur. Tavo namuose visur slampinės Elena su Deimonu...- atsiduso ji vėlgi pasižiūrėdama į stefaną ir imdama sukti galvą kur čia jie galėtų apsistoti. Katerina tikrai viską padarytų kad taptu vampyre.

-Pabūtum na mėnesio manau neištemptum,bet bent savaitę žmogumi. ir prisimintum žmogišką gyvenimą.
pažvelgė į jos akutes tikėdamasis,kad ji sutiks. Gyventi su Damonu pats nebenorėjo. tad kiek pamąstęs tarė.
-Radai problemą galiu nusipirkti namą. Kuo aš prastesnis už Klausą gali jis galiu aš. Pinigų turiu per akis. Tad turėtume atskirą būstą. Pats nelabai noriu būti su jais.
Pasakė vaikinas kuo gryniausią tiesą neatitraukdamas akių nuo merginos

- Gerai, sutinku. Bet po to būtinai perkeisi, jeigu man nepatiks,- linktelėjo ji šyptelėdama nuo tokio Stefano atsakymo. - Nesi prastesnis už Klausą. Tu daug geresnis už jį.Ir ką ten veiktumėm? Nebeturiu jokio malonumo kai esu žmogus. - atsiduso ji nusisukdama nuo vaikino ir imdama skaitinėti visokias nesamones parašytas ant sienos.

-Pažada, perkeisti, po savaitės jei tau nepatiks.
pasakė nusišypsodamas,kad ji sutiko
-Tai va , anot tavęs esu gerenis už jį. O veiktume daug. Pirmiausia įsikurtume, pavalgytume pažiūrėtume gerą filmą. ir šeip paveiktume ką nors įdomaus ir žmogiško.
Kai ši nusisuko uždėjo jai rankas ant pečių
-Girdėjau merginoms žmonėms praskaidrina nuotaiką apsipirkinėjimas. Tad kviečiu tave pasivaikščioti po parduotuves ir atnaujinti garderobą, mano sąskaita. ką mnai?
kilstelėjo antakį vaikinas

Katerina nusijuokė. Nei vienas vaikinas jai niekada nesiūlė eiti apsipirkinėti, bet to jai dabar labiausiai ir reikėjo.
- Būtų puiku,- linktelėjo ji atsisukdama į Stefaną. - žinai, tu labai geras. Net per geras man. Kiek aš tau blogo esu pridariusi, o tu į tai net nereaguoji. - linktelėjo ji pasižiūrėdama į vaikiną.

-Tuomet eime
šyptelėjo jai. taip Stefanas jai buvo geras ir net per daug. O paklaustas kodėl atsakė jai paprastai
- Juokesi puodas,kad katilas juodas. Buvau negeresnis už tave. Buvau plėšytojas, bet pasikeičiau. Tikiu,kad ir tu gali tapti geresne ir nusipelnai antro šanso. Gal atrodau naiviai bet tikiu. Aš pats daug blogo padaręs esu. tad puikiai suprantu tave.
pasakė jai tiesą

- Aš tapti geresne? - prunkštelėjo Katerina, supratusi kad po truputį tampa gerute. - Net nesvajok, Stefanai. Aš buvau ir būsiu tokia pati Katerina kokia ir buvau. Ir dabar pagalvojus. Turiu pilną rūbų, tad naujų nereikia. O jei ir reikės, pati apsipirksiu,- mirktelėjo ji ir nusisuko nuo Stefano.

-Koks nelabasis tave apsėdo elgiesi lyg būtum nėščia ir siautėtų tavyje kalnas harmonų
pasakė susiraukęs ir nelabai patenkintas
-Tai ką tada darom eime namo?
paklausę atsidusęs

- Poetiškai pradėjai kalbėti? - prunkštelėjo Katerina. - Ne, ačiū. Eisiu pas kokį kitą vampyrą. Kuris mane paverstų be jokių sąlygų,- šyptelėjo ji ir apsisukusi ant kulno išėjo.

dingo pats